Kaip nustatyti realią nekilnojamojo turto kainą?
Nekilnojamojo turto pardavimas dažnai prasideda nuo vieno svarbiausių klausimų – kiek iš tikrųjų vertas mano butas, namas ar sklypas? Vieni savininkai kainą nustato pagal panašius skelbimus, kiti remiasi Registrų centro duomenimis, o dar kiti tikisi gauti tiek, kiek už panašų būstą sumokėjo kaimynai.
Tačiau nekilnojamojo turto vertė ir skelbime nurodyta pardavimo kaina nėra tas pats. Vien tai, kad panašus butas siūlomas už 200 000 eurų, dar nereiškia, kad tokia yra ir jūsų būsto rinkos vertė. Galbūt tas objektas parduodamas jau pusmetį, gal jo būklė geresnė, o gal pardavėjas tiesiog tikisi per didelės sumos.
Norint nustatyti realią kainą, reikia įvertinti faktinius sandorius, vietą, pastato būklę, būsto savybes ir dabartinę pirkėjų paklausą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip savarankiškai įvertinti nekilnojamąjį turtą, kada verta kreiptis į turto vertintoją ir kokių klaidų vengti nustatant pardavimo kainą.
Kuo skiriasi rinkos, mokestinė ir pardavimo vertė?
Prieš pradedant skaičiuoti, svarbu suprasti, kad nekilnojamasis turtas gali turėti kelias skirtingas vertes. Jos naudojamos skirtingiems tikslams, todėl nereikėtų jų painioti.
| Vertės rūšis | Ką ji reiškia? | Kada naudojama? |
|---|---|---|
| Rinkos vertė | Tikėtina suma, už kurią turtas galėtų būti parduotas rinkos sąlygomis | Parduodant arba perkant NT |
| Mokestinė vertė | Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė, naudojama mokestiniams tikslams | Skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais |
| Pardavimo kaina | Konkreti suma, dėl kurios susitaria pirkėjas ir pardavėjas | Sudarant pirkimo–pardavimo sandorį |
| Įsigijimo vertė | Suma, už kurią dabartinis savininkas įsigijo turtą, atsižvelgiant į taikomas teisines ir mokestines taisykles | Mokesčių apskaičiavimui, investicijų rezultatui vertinti |
| Likutinė vertė | Turto vertė, apskaičiuota atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir kitus apskaitos principus | Dažniau naudojama įmonių apskaitoje |
Pavyzdžiui, buto mokestinė vertė gali būti 120 000 eurų, tačiau dėl patogios vietos, atlikto remonto ir didelės paklausos rinkoje jis gali būti parduodamas už 155 000 eurų.
Gali būti ir priešinga situacija: Registrų centro nurodyta vertė siekia 150 000 eurų, tačiau butui reikalingas kapitalinis remontas, todėl realūs pirkėjų pasiūlymai yra gerokai mažesni.
Jeigu tikslas yra parduoti būstą, svarbiausia nustatyti jo dabartinę rinkos vertę, o ne vadovautis vien mokestine verte.
Kaip savarankiškai nustatyti nekilnojamojo turto vertę?
Jeigu planuojate parduoti butą ar namą, pirmąjį vertinimą galite atlikti ir patys. Tam nebūtina iš karto užsakyti profesionalios turto vertinimo ataskaitos.
Vis dėlto svarbu neapsiriboti vien skelbimų portalų kainomis. Patikimesnis rezultatas gaunamas derinant kelis informacijos šaltinius.

Palyginkite panašius nekilnojamojo turto objektus
Tai vienas praktiškiausių būdų apytiksliai nustatyti buto ar namo rinkos kainą.
Pirmiausia pasirinkite bent 5–10 panašių objektų, kurie parduodami toje pačioje vietovėje. Kuo panašesni objektai, tuo tikslesnis bus palyginimas.
Vertindami atsižvelkite į:
- Bendrą plotą ir kambarių skaičių.
- Statybos metus ir pastato tipą.
- Aukštą ir namo aukštingumą.
- Įrengimo lygį ir remonto būklę.
- Šildymo tipą ir energinį efektyvumą.
- Balkono, terasos, sandėliuko ar parkavimo vietos buvimą.
- Atstumą iki viešojo transporto, mokyklų ir kitų svarbių objektų.
Pavyzdžiui, du 55 kv. m butai tame pačiame rajone gali turėti visiškai skirtingą vertę. Vienas gali būti visiškai renovuotas, su požemine parkavimo vieta, o kitam gali reikėti kapitalinio remonto.
Svarbu lyginti ne tik plotą ir vietą, bet ir visą turto komplektaciją.
Analizuokite ne tik skelbimų, bet ir realių sandorių kainas
Viena dažniausių pardavėjų klaidų – manyti, kad skelbimuose nurodytos kainos atspindi tikrąją rinkos vertę.
Skelbimo kaina yra pardavėjo lūkestis. Ji nebūtinai sutampa su suma, už kurią galiausiai įvyksta sandoris.
Pavyzdžiui:
| Objektas | Skelbimo kaina | Galima sandorio kaina |
|---|---|---|
| Butas A | 145 000 € | 140 000 € |
| Butas B | 150 000 € | 146 000 € |
| Butas C | 155 000 € | 148 000 € |
| Butas D | 160 000 € | 150 000 € |
Pavyzdiniai skaičiai, skirti iliustruoti skirtumą tarp skelbimo ir sandorio kainos. Tai nėra konkretaus miesto rinkos statistika.
Jeigu vertinamas butas yra panašus į šiuos objektus, jo kainą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į realius palyginimus, o ne automatiškai pasirinkti didžiausią skelbime matomą sumą.
Informacijos apie rinkos kainų pokyčius galima ieškoti Lietuvos banko skelbiamuose būsto kainų indeksuose, o konkrečių sandorių ir turto duomenų – Registrų centro sistemose.
Apskaičiuokite nekilnojamojo turto kainą
Įveskite pagrindinius duomenis ir sužinokite orientacinę būsto kainą už kvadratinį metrą.
Nurodyta turto kaina yra 6 000 € didesnė už pagal palyginamąją kainą apskaičiuotą orientacinę vertę.
Skaičiavimo rezultatas yra orientacinis. Tikroji nekilnojamojo turto rinkos vertė priklauso nuo vietos, būklės, įrengimo, aukšto, pastato charakteristikų ir kitų aplinkybių.
Kokie veiksniai labiausiai lemia nekilnojamojo turto vertę?
Net ir tame pačiame daugiabutyje esantys butai gali būti parduodami skirtingomis kainomis. Vieno buto langai gali būti orientuoti į ramų kiemą, kito – į judrią gatvę. Vienas gali būti visiškai renovuotas, o kitam reikėti didelių investicijų.
Vertinant nekilnojamąjį turtą svarbu atsižvelgti į kelias pagrindines veiksnių grupes.
Vieta ir infrastruktūra
Vieta dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių nekilnojamojo turto vertę. Net ir panašaus ploto bei būklės būstai skirtinguose rajonuose gali kainuoti labai nevienodai.
Didžiausią įtaką paprastai turi:
- Susisiekimas su miesto centru ir pagrindiniais keliais.
- Viešojo transporto stotelės.
- Mokyklos, darželiai ir gydymo įstaigos.
- Prekybos centrai ir kasdienės paslaugos.
- Parkai, žaliosios zonos ir rekreacinės erdvės.
- Rajono saugumas ir bendra aplinka.
Taip pat verta įvertinti planuojamus infrastruktūros projektus. Naujas aplinkkelis, viešojo transporto maršrutas ar verslo centras gali padidinti vietovės patrauklumą, tačiau statybų metu gali atsirasti ir laikinų nepatogumų.
Pastato amžius ir techninė būklė
Buto vertę lemia ne tik jo vidaus įrengimas, bet ir viso daugiabučio būklė.
Pirkėjai vis dažniau domisi, ar pastatas renovuotas, kokia šildymo sistema naudojama, ar sutvarkytas stogas, fasadas, vamzdynai ir kitos bendrosios konstrukcijos.
| Pastato savybė | Galima įtaka vertei |
|---|---|
| Renovacijos darbai atlikti | Gali padidinti patrauklumą ir sumažinti būsimų išlaidų riziką |
| Nerenovuotas senas daugiabutis | Gali mažinti kainą dėl galimų remonto išlaidų |
| Naujos statybos pastatas | Dažnai patrauklus dėl modernesnių sprendimų ir energinio efektyvumo |
| Sutvarkyta laiptinė ir bendrosios erdvės | Gerina bendrą pirkėjo įspūdį |
| Prasta stogo ar vamzdynų būklė | Gali lemti papildomas išlaidas ir mažesnį pasiūlymą |
Vertinant namą, papildomai svarbu patikrinti pamatus, stogą, fasadą, šildymo sistemą, elektros instaliaciją ir kitus konstrukcinius elementus.
Būsto įrengimas ir remonto poreikis
Būsto vidaus būklė turi tiesioginę įtaką pirkėjų susidomėjimui ir jų pasirengimui mokėti didesnę kainą.
Vis dėlto ne kiekvienas remontas padidina turto vertę tiek, kiek į jį investuojama.
Pavyzdžiui, jeigu prieš pardavimą į buto remontą investuojama 15 000 eurų, tai dar nereiškia, kad jo rinkos kaina padidės tokia pačia suma.
Kartais užtenka kosmetinio atnaujinimo, sienų perdažymo, tvarkos ir kokybiškų nuotraukų. Kapitalinis remontas prieš pardavimą labiau apsimoka tada, kai dabartinė būklė stipriai riboja pirkėjų ratą.
Aukštas, išplanavimas ir papildomos erdvės
Vertę gali pakeisti ir gana nedideli būsto skirtumai.
Pavyzdžiui, butas su balkonu, patogiu išplanavimu ir atskira parkavimo vieta dažnai bus patrauklesnis nei tokio paties ploto objektas be šių privalumų.
Ypač svarbu įvertinti:
- Ar kambariai funkcionalūs ir patogūs naudoti.
- Ar pakanka natūralios šviesos.
- Ar yra balkonas arba terasa.
- Ar priklauso sandėliukas.
- Ar yra galimybė patogiai parkuoti automobilį.
- Ar butas turi gerą vaizdą pro langus.
Nereikėtų manyti, kad kiekvienas papildomas kvadratinis metras automatiškai padidina vertę proporcingai. Nedidelė, bet funkcionali terasa kartais pirkėjui gali būti svarbesnė nei keli papildomi kvadratiniai metrai nepatogiai išplanuoto ploto.
Kokiais metodais nustatoma nekilnojamojo turto vertė?
Profesionalūs turto vertintojai, atsižvelgdami į turto tipą ir vertinimo tikslą, gali taikyti skirtingus metodus. Dažniausiai naudojami lyginamasis, pajamų ir išlaidų metodai.
| Vertinimo metodas | Kaip veikia? | Kada dažniausiai taikomas? |
|---|---|---|
| Lyginamasis metodas | Turtas lyginamas su panašiais rinkoje parduotais objektais | Butams, namams, sklypams |
| Pajamų metodas | Vertinama, kokias pajamas turtas gali generuoti | Nuomojamiems butams, komerciniam NT |
| Išlaidų metodas | Vertinama žemė ir statybos ar atkūrimo išlaidos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą | Specialios paskirties ar specifiniams objektams |
Lyginamasis metodas
Tai vienas dažniausiai naudojamų būdų vertinant gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą.
Vertintojas analizuoja panašius objektus, kurių sandoriai jau įvyko, ir atsižvelgia į jų skirtumus. Jeigu vertinamas butas yra geresnės būklės nei palyginamasis objektas, jo vertė gali būti koreguojama į viršų. Jeigu blogesnės – į apačią.
Šis metodas ypač tinkamas, kai vietovėje įvyksta pakankamai panašių sandorių.
Pajamų metodas
Šis metodas dažniausiai aktualus investuotojams, kurie nekilnojamąjį turtą perka norėdami gauti nuomos pajamų.
Pavyzdžiui, butas nuomojamas už 700 eurų per mėnesį. Per metus gaunama 8 400 eurų bruto nuomos pajamų.
Jeigu tokio tipo investicijai taikomas 5 proc. orientacinis kapitalizacijos rodiklis, supaprastinta vertė būtų:
8 400 / 0,05 = 168 000€
Tai tik iliustracinis skaičiavimas. Profesionaliai vertinant būtina atsižvelgti į eksploatavimo išlaidas, prastovas, mokesčius, remonto poreikį, nuomos riziką ir rinkos sąlygas.
Išlaidų metodas
Šis metodas aktualus tais atvejais, kai rinkoje nėra pakankamai panašių objektų, su kuriais būtų galima palyginti vertinamą turtą.
Pavyzdžiui, vertinant specifinį gamybinį pastatą, sandėlį ar kitą nestandartinį objektą, gali būti skaičiuojama žemės vertė ir statinio atkūrimo išlaidos, įvertinus nusidėvėjimą.
Kaip sužinoti nekilnojamojo turto vertę Registrų centre?
Jeigu norite sužinoti preliminarią turto mokestinę arba vidutinę rinkos vertę, galite pasinaudoti Registrų centro paslaugomis.
Registrų centro duomenų bazėje galima ieškoti turto vertės pagal unikalų nekilnojamojo turto numerį. Ši informacija padeda susidaryti pirminį vaizdą apie turto vertę, tačiau ji ne visada atspindi konkretaus objekto individualias savybes.

Kaip tai padaryti?
- Suraskite savo nekilnojamojo turto unikalų numerį. Jis nurodytas Nekilnojamojo turto registro išraše.
- Apsilankykite Registrų centro interneto svetainėje.
- Pasirinkite mokestinės arba vidutinės rinkos vertės paiešką.
- Įveskite turto unikalų numerį.
- Peržiūrėkite pateiktus vertės duomenis.
Nuorodos:
Svarbu suprasti, kad Registrų centro masinis vertinimas atliekamas pagal statistinius modelius ir rinkos duomenis. Jis nėra tapatus individualiam turto vertinimui, kurio metu analizuojamos konkretaus objekto savybės.
Nuo 2026 m. mokestinių metų nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma pagal atnaujintą vertinimo tvarką, todėl ankstesnių metų vertės nebūtinai tinka dabartinei mokestinei situacijai. VMI+2
Kada verta užsakyti individualų nekilnojamojo turto vertinimą?
Savarankiško palyginimo dažnai pakanka norint preliminariai nustatyti pardavimo kainą. Tačiau kai reikalinga oficiali ir dokumentais pagrįsta turto vertė, verta kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją.
Individualus vertinimas gali būti reikalingas:
- Imant būsto paskolą arba refinansuojant turimą paskolą.
- Dalijantis turtą skyrybų ar paveldėjimo atveju.
- Sprendžiant ginčus dėl nekilnojamojo turto vertės.
- Parduodant specifinės paskirties ar nestandartinį objektą.
- Nustatant mokestinę vertę, kai tam yra teisinis pagrindas.
- Kai reikia oficialaus dokumento bankui, teismui ar kitai institucijai.
Vertintojas paprastai apžiūri objektą, analizuoja dokumentus, lygina rinkos sandorius ir parengia vertinimo ataskaitą.
Individualaus vertinimo kaina priklauso nuo turto tipo, vietos, sudėtingumo ir vertinimo tikslo. Paprastam butui ji paprastai būna mažesnė nei dideliam individualiam namui ar komerciniam pastatui.
Kaip apskaičiuoti realią buto pardavimo kainą?
Tarkime, norite parduoti 60 kv. m butą Kaune. Atlikę panašių objektų analizę pastebite, kad panašių butų sandorių kainos svyruoja nuo 2 300 iki 2 500 eurų už kvadratinį metrą.
Vertinamas butas yra tvarkingas, tačiau jam reikėtų nedidelio kosmetinio remonto. Todėl galima pasirinkti 2 400 eurų už kvadratinį metrą kaip pradinį orientyrą.
| Vertinimo elementas | Reikšmė |
|---|---|
| Buto plotas | 60 m² |
| Palyginamoji kaina | 2 400 €/m² |
| Preliminari rinkos vertė | 144 000 € |
| Galimas kainos koregavimas dėl būklės | Pagal konkrečius trūkumus |
| Galutinė siūloma pardavimo kaina | Nustatoma įvertinus konkurenciją ir derybų galimybes |
Šis pavyzdys parodo, kaip galima apskaičiuoti pradinę vertę. Tačiau prieš paskelbiant pardavimą reikėtų dar kartą patikrinti, ar pasirinkti palyginamieji objektai iš tiesų panašūs, ar jų kainos nėra pasenusios ir ar rinkoje nėra naujų pasiūlos pokyčių.
Praktinis patarimas: nustatykite tris kainas – orientacinę rinkos vertę, pradinę skelbimo kainą ir mažiausią sumą, už kurią sutiktumėte parduoti. Tai padės išvengti impulsyvių sprendimų derybų metu.
Kokias klaidas daro savininkai nustatydami NT kainą?
Net ir gerai išmanant nekilnojamojo turto rinką galima neteisingai įvertinti savo objektą. Dažniausiai pasitaiko šios klaidos.
Kaina nustatoma pagal emocinę vertę
Savininkai dažnai į savo būstą būna investavę daug laiko, pinigų ir asmeninių pastangų. Tačiau pirkėjas vertina ne prisiminimus, o tai, ką gauna už prašomą kainą.
Prieš nustatant kainą svarbu atsiriboti nuo emocijų ir vertinti objektyvius rinkos rodiklius.
Remiamasi tik brangiausiais skelbimais
Jeigu panašūs butai skelbimuose kainuoja 160 000 eurų, tai nereiškia, kad tiek pat galima gauti už savo objektą.
Brangiausi skelbimai gali būti rinkoje ilgą laiką, o jų pardavėjai gali būti pasirengę gerokai sumažinti kainą.
Neįvertinamas remonto poreikis
Pirkėjai dažnai įvertina ne tik dabartinę būsto kainą, bet ir būsimas investicijas. Jeigu butui reikalingas kapitalinis remontas, pirkėjas šias išlaidas įtrauks į savo pasiūlymą.
Todėl prieš parduodant verta objektyviai įvertinti visus trūkumus.
Ignoruojama konkurencija
Nekilnojamojo turto rinka nuolat keičiasi. Net jeigu prieš metus panašus butas buvo parduotas už 150 000 eurų, šiandien jo vertė gali būti kitokia.
Nauji projektai, pasikeitusios paskolų palūkanos, gyventojų pajamos ir pasiūlos kiekis gali pakeisti pirkėjų elgesį.
Per ilgai laukiama pirkėjo
Per didelė pradinė kaina gali sumažinti skelbimo matomumą ir susidomėjimą. Kuo ilgiau objektas neparduodamas, tuo dažniau pirkėjai pradeda klausti, kodėl jis vis dar rinkoje.
Kartais racionaliau iš karto nustatyti konkurencingą kainą, nei kelis mėnesius laukti pirkėjo ir vėliau ją mažinti.
Kaip keičiasi nekilnojamojo turto vertė ir ką svarbu stebėti?
Nekilnojamojo turto vertė nėra pastovi. Ji priklauso nuo ekonominės situacijos, gyventojų pajamų, paskolų palūkanų, statybų apimčių ir pirkėjų aktyvumo.
Lietuvos banko skelbiamas pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas leidžia stebėti, kaip laikui bėgant keičiasi būsto kainos. Šis indeksas pagrįstas pakartotinai parduotų tų pačių būstų sandoriais, todėl padeda atskirti kainų pokyčius nuo skirtingų parduodamų objektų savybių. Lietuvos bankas+1
Vertinant būsimą nekilnojamojo turto kainą, verta stebėti:
| Veiksnys | Kaip gali paveikti NT vertę? |
|---|---|
| EURIBOR ir būsto paskolų palūkanos | Mažesnės palūkanos gali padidinti pirkėjų galimybes įsigyti būstą |
| Gyventojų atlyginimų augimas | Didesnės pajamos gali sustiprinti būsto paklausą |
| Naujos statybos pasiūla | Didesnė pasiūla gali padidinti konkurenciją tarp pardavėjų |
| Statybos ir remonto sąnaudos | Gali turėti įtakos naujo ir esamo būsto kainoms |
| Gyventojų migracija | Gali didinti arba mažinti paklausą konkrečiuose miestuose |
| Darbo rinkos situacija | Ekonominis neapibrėžtumas gali skatinti pirkėjus atidėti sprendimus |
Svarbu vertinti ne vieną atskirą rodiklį, o visų veiksnių visumą. Pavyzdžiui, mažėjančios palūkanos gali paskatinti pirkėjus, tačiau tuo pačiu metu didėjanti naujų butų pasiūla gali riboti kainų augimą.
Kaip teisingai nustatyti nekilnojamojo turto vertę prieš pardavimą?
Jeigu planuojate parduoti butą, namą ar kitą nekilnojamąjį turtą, rekomenduojama laikytis nuoseklios veiksmų sekos.
- Patikrinkite turto dokumentus ir Registrų centro nurodomą vertę.
- Surinkite informaciją apie panašius objektus tame pačiame rajone.
- Jeigu įmanoma, palyginkite realių sandorių kainas, o ne vien skelbimus.
- Apskaičiuokite panašių objektų kainą už kvadratinį metrą.
- Įvertinkite savo turto būklę, išplanavimą ir papildomus privalumus.
- Atsižvelkite į dabartinę rinkos situaciją ir konkurenciją.
- Jei reikia oficialaus rezultato, užsakykite individualų turto vertinimą.
Toks procesas padės nustatyti ne tik kainą, kurios norėtumėte, bet ir sumą, kurią realiai gali pasiūlyti rinkos pirkėjai.
Išvada
Nekilnojamojo turto vertė priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl vieno universalaus skaičiavimo, kuris tiktų visiems butams, namams ar sklypams, nėra. Patikimiausias būdas nustatyti realią kainą – analizuoti panašius įvykusius sandorius, įvertinti konkretaus objekto savybes ir atsižvelgti į dabartinę rinkos situaciją.
Registrų centro duomenys gali būti geras pradinis orientyras, tačiau jie ne visada atspindi individualią turto būklę ir patrauklumą pirkėjams. Jeigu reikalinga oficiali, dokumentais pagrįsta vertė, verta kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją.
Svarbiausia nepainioti norimos pardavimo kainos su realia rinkos verte. Tinkamai įvertintas nekilnojamasis turtas leidžia išvengti pernelyg ilgo pardavimo proceso, sumažina nepagrįstų nuolaidų tikimybę ir padeda priimti finansiškai racionalesnį sprendimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nekilnojamojo turto vertę
Palyginkite bent 5–10 panašių butų tame pačiame rajone, išanalizuokite realių sandorių kainas, įvertinkite būsto plotą, būklę, aukštą ir papildomus privalumus. Tikslesnei vertei nustatyti galima užsakyti individualų turto vertinimą.
Ne visada. Registrų centro masinio vertinimo rezultatas yra vidutinė rinkos vertė, nustatoma pagal statistinius modelius ir rinkos duomenis. Konkretaus būsto rinkos kaina gali skirtis dėl remonto, vietos, išplanavimo ir kitų individualių savybių.
Rinkos vertė parodo tikėtiną turto pardavimo kainą rinkos sąlygomis. Mokestinė vertė nustatoma pagal teisės aktuose numatytą tvarką ir naudojama nekilnojamojo turto mokesčiui bei kitoms mokestinėms prievolėms apskaičiuoti.
Taip. Galima palyginti panašius objektus, išanalizuoti jų kainas už kvadratinį metrą ir įvertinti savo turto būklę. Toks skaičiavimas suteikia preliminarų kainos orientyrą, tačiau nepakeičia oficialios vertinimo ataskaitos.
Vertinimo kaina priklauso nuo turto tipo, vietos, sudėtingumo ir vertinimo paskirties. Buto vertinimas paprastai kainuoja mažiau nei individualaus namo ar komercinio pastato. Tikslią kainą reikėtų suderinti su turto vertintoju.
Remontas gali padidinti būsto patrauklumą ir pardavimo kainą, tačiau investuota suma nebūtinai visiškai atsispindės turto vertėje. Prieš atliekant didelius remonto darbus verta įvertinti, ar jie ekonomiškai apsimoka.
Bendra buto kaina padalijama iš jo bendro ploto. Pavyzdžiui, jeigu 60 kv. m butas kainuoja 150 000 eurų, vieno kvadratinio metro kaina yra 2 500 eurų. Šį rodiklį reikėtų lyginti su panašiais objektais toje pačioje vietovėje.
Oficialus vertinimas gali būti reikalingas imant būsto paskolą, dalijantis turtą, sprendžiant paveldėjimo ar teisinius ginčus, taip pat kai vertės ataskaitos prašo bankas ar kita institucija. Reikalavimai priklauso nuo konkrečios situacijos.